Marcinkevičius




„Tasai nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis“ (Jn 9, 7)

Jau gerokai įpusėjo Gavėnios metas. Esame ketvirtajame – Džiaugsmo – sekmadienyje. Šio Gavėnios sekmadienio džiaugsmas Evangelijoje pagal Joną – neregio išgydymas. Stebuklingas neregio išgydymas anaiptol nesukelia džiaugsmo įvykusiu stebuklu, bet priešingai – to meto fariziejams iššaukia tiesiog aklą priešiškumą ir neapykantą Jėzui, nes neatitiko to meto visuomenės sampratos formalumų. Štai čia dar kartą pasitvirtina Jėzaus žodžiai, kad jo misija nėra griauti nusistovėjusių gyvenimo normų, bet naujai išpildyti Įstatymą ir Pranašus, tai yra Dievo įsakams suteikti naują prasmę. Jėzaus laikų fariziejų peiktinumas – dvasinis aklumas. Nors ir turėjo religiją, bet neturėjo Jėzaus meilės, be kurios neįmanoma atpažinti kito žmogaus kančią ir skausmą. Taigi, kai užuojauta artimui išstumiama formalumų reikalavimu, galime sakyti, kad neturime ne tik Jėzaus meilės, bet ir Šventosios Dvasios.

Kai V. Montague Dyke buvo dešimties metų, nelaimingo atsitikimo metu apako, tačiau tai nebuvo kliūtis vėliau Anglijoje užbaigti net universitetą pačiais aukščiausiais įvertinimais. Dar mokyklos laiku įsimylėjo aukšto rango britų jūrų karininko dukrą. Jie net susižadėjo. Nedaug laiko likus iki vestuvių Viljamas turėjo sudėtingą akių operaciją. Akių operacijai nepavykus būtų visiems laikams prarasta akių šviesa. Iki pat vestuvių dienos jo veidas buvo aprištas tvarsčiais, tačiau, jei akių operacija būtų pavykusi, pirmiausia jis norėjo išvysti savo nuotaką. Taigi išmušė vestuvių valanda. Susirinko gausybė svečių. Viljamo tėvas seras Viljamas Hart Dyke ir operaciją atlikęs akių chirurgas stovėjo bažnyčioje šalia jaunikio. Užgrojus vargonais vestuvių maršą nuotaka palengva artėjo prie altoriaus. Tik jai priartėjus prie jaunikio jam buvo pradėti nuiminėti veido ir akių tvarsčiai. Bažnyčioje visi sulaikę kvapą stebėjo šią sceną, ir čia pasigirdo jaunikio žodžiai: „Tu esi žymiai gražesnė, negu kad aš būčiau tave įsivaizdavęs.“ Šio aprašymo autorius Kent Crockett dar prideda: „Vieną dieną raiščiai, kurie dengia mūsų akis, bus nuimti. Kai mes stosime veidas į veidą su Jėzumi Kristumi ir pamatysime Jo veidą pirmą kartą, Jo šlovė bus nesulyginama ir didinga lyginant su tuo, ką mes įsivaizdavome.“

Šio Gavėnios sekmadienio Evangelijos neregys – išpažįstantis Jėzų. Ar mes turėdami pilną akių šviesą visada esame verti Jėzaus malonių išpažinėjai?

Kun. Egidijus ARNAŠIUS

Airija

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode