Birželio 16 d. Mažeikių muziejuje įvyko fotometraštininko Alberto Kulvinsko (g. 1916 m. birželio 11 d.) parodos „Mažeikiai ir mažeikiškiai“ atidarymas. Ši paroda – muziejininkų dovana autoriui, švenčiančiam 100-ąjį jubiliejų.
Metraštininkas
Fotografas pirmąjį aparatą „Liubitel“ įsigijo 1949 m., paragintas savo sūnėno. Nuo tada prasidėjo ilgas kelias fotografijos pažinimo link. Fotografas mėgėjas daug dėmesio skyrė šeimyninei, plačios giminės fotografijai, tačiau net ir artimų žmonių fone užfiksuoti to meto Mažeikiai, todėl A.Kulvinską drąsiai galima vadinti 6–7 dešimtmečio Mažeikių metraštininku.
Unikali paroda
Muziejininkų surengta paroda unikali keliais aspektais. Visų pirma, tai, kad parodos atidaryme dalyvavo pats nuotraukų autorius. Tai didelis muziejininko Vytauto Ramanausko, kuris sugebėjo įkalbėti garbaus amžiaus senolį sudalyvauti parodos atidaryme, nuopelnas. Antra, faktas, kad šimtametis fotografas dalyvavo savo darbų parodos atidaryme, vertas būti įrašytas į Gineso arba bent Lietuvos rekordų knygą. Gal Mažeikių muziejus nepasikuklins ir pabandys šį svarbų ir įdomų faktą pagarsinti žymiai plačiau. Trečia, nuostabą ir susižavėjimą kėlė tvirtų ir žvalių „smetoninių“, arba šiek tiek vėlesnių laikų „berniukų“, dalyvavimas ir ekspromtu išsakyti pasisakymai bei prisiminimai. Parodos atidaryme taip pat dalyvavo jaunesnės kartos fotografai veteranai Algimantas Pranas Tirlikas (g.1949 m.) ir Jonas Strazdauskas (g.1947 m.).
Senoji gvardija
Juozas Lungys (g.1945m.) papasakojo, kad A. Kulvinskas išmokė fotografuoti jo tėvą Joną Lungį (g. 1916 m.). Algirdas Geralavičius (g.1938 m.) prisiminė, kad jie visi kartu dirbo Šoblinsko baldų dirbtuvėse, kurios vėliau tapo baldų fabriku. Paulius Kateiva papasakojo, kad tuo metu dar buvo jaunesnis ir dirbo mokiniu. Jis prisiminė, jog karo metais pas Kulvinskus buvo apsistoję daug rusų kareivių, kurie pasibaigus karui buvo palikę daug granatų, šovinių ir minų, tai jie sumetė visa tai į krūvą ir padegė. Gerai, kad neįvyko nelaimė, bet prisistatęs rusų kareivis juos vis tiek suėmė.
Pasigamino pats
Parodos atidarymo metu šimtametis fotografas sakė, kad nuo 6 metų ganė kiaules, vėliau karves, dirbo kitus ūkio darbus, o 23 m. išėjo tarnauti į armiją. Tėvas išmokė meistrauti, todėl pats pasigamino radijo aparatą, kurį iki šiol turi. Kai įsigijo fotoaparatą, tai su juo nesiskyrė ir kasdien kažką fotografavo. Anksčiau informacijos apie fotografavimą buvo labai mažai, bet susiradęs knygą, visą ją persirašė į kelis sąsiuvinius, o pagal pateiktus brėžinius pasidarė visą reikalingą techniką nuotraukų gamybai: didintuvą, raudonos šviesos žibintą, rėmelius nuotraukoms ir pan. Visos svarbesnės miesto šventės: paženklintos šūkiu „Laukiam komunizmo rytojaus“(1959 m.), Derliaus šventė (1959 m.), Mažeikių šimtmečio šventė (1968 m.), akimirkos iš baldų gamyklos gyvenimo (Algis Voras atėjęs į baldų fabriką 1957 m.), proginės eisenos, šventės ir paprasta sovietmečio kasdienybė išliko A. Kulvinsko negatyvuose, todėl šiandien tų laikų akimirkas galima pamatyti parodoje.
Negatyvų svarba
Pristatydamas fotografą, muziejininkas V. Ramanauskas pastebėjo, kad Mažeikiuose anais laikais fotografuojančių jau buvo nemažai, tačiau jiems nepavyko išsaugoti negatyvų ir istorinę pažintinę vertę turinti informacija tiesiog pražuvo ir nepasiekė mūsų. Įdomus ir toks faktas, kad pirmą kartą Mažeikių muziejuje A. Kulvinskas apsilankė 1928 m., tuomet, kai jis buvo tik įkurtas. Tada, dar vaikas, susipažino su muziejaus įkūrėju ir ilgamečiu vadovu mokytoju Stasiu Ličkūnu.Tai buvo kultūrai ir krašto tyrinėjimams pasišventęs žmogus, viena ryškiausių asmenybių Mažeikiuose tarpukario metais. Muziejui S. Ličkūnas vadovavo iki 1944 m.
Apie šeimą
Jubiliejinės parodos atidarymą papuošė ir joje dalyvavęs sūnus Petras su žmona Zita, anūkė Kristina Miknienė bei proanūkė Rusnė. Jau dešimtmetį A. Kulvinskas ir žmona Juozapa (87 m.) gyvena sūnaus Petro šeima Mažeikiuose.
„Būdui žemaičių“ P. Kulvinskas sakė, kad tėvo pomėgis jam turėjo didelės įtakos. Nuo 1973 m. jis 15 metų dirbo su moksleiviais jaunųjų technikų stotyje ir vadovavo fotografijos ir kino mėgėjų būreliui, vėliau daug metų dirbo Klaipėdos paminklų restauravimo dirbtuvėse. Darbavosi restauruojant Plinkšių, Renavo ir Žagarės dvaro rūmus, Šiaulių malūną, Lazdynų Pelėdos muziejų Šiaudinės k., Akmenės rajone, ir kitur.
Fotografiją mėgsta ir A. Kulvinsko anūkė Kristina. 37 m. moteris sakė, kad turi labai gerą aparatą ir nemažai fotografuoja, bet apie didesnius planus pašnekovė kalbėti pasikuklino. Sutapimas ar ne, bet šiuo metu Kristina, kaip ir jos senelis, dirba darbą, susijusį su baldų gamyba. ir yra bendrovės vadybininkė.
Pasibaigus oficialiajai parodos atidarymo daliai, fotografas neatrodė pavargęs ir neskubėjo namo. Muziejininkai jam aprodė kitose salėse eksponuojamas parodas, o pats Maestro dar ne kartą leido, kad jį besišypsantį istorijai įamžintų šių dienų Mažeikių fotografai.
Vytas ALEKNAVIČIUS
Autoriaus nuotr.
