Šiaulių regiono aplinkos apsaugos Šiaulių agentūros darbuotojai patikrino Šiaulių rajone esančią skerdyklą. Paaiškėjo, kad skerdykloje susidarančios nuotekos pilamos tiesio už tvoros. Be to skerdykla naudojosi nelegaliu gręžiniu ir nevedė jokios vandens ir nuotekų apskaitos. Skerdyklos administracijai surašyti protokolai, bus skirtos baudos ir teks atlyginti gamtai padarytą žalą.
Šiaulių agentūros darbuotojai gavo pranešimą, kad vienoje Šiaulių rajono skerdykloje nuotekos pumpuojamos tiesiog už tvoros. Nedelsdami aplinkosaugininkai nuvyko į nurodytą vietą ir nustėro. Nuotekos išties buvo pumpuojamos iš skerdyklos į greta esančias teritorijas. Tam tikslui, betoninėje tvoroje buvo išmuštos skylės ir nutiestos žarnos. Nuotekomis buvo užlietos ne tik greta esančios teritorijos bet ir visi griovei ir priešgaisrinis tvenkinys.
Skerdyklos direktorė M.I.K. (1940 m.) aplinkosaugininkus, nepaisant aiškių įkalčių, bandė įtikinti, kad aplinką aplink nuotekomis teršia ne ji. Esą taip jau metų metais yra už tvoros. Ar metų metus teritorija buvo teršiama nustatyti vargu ar pavyks, tačiau norėdami surinkti tvirtus įrodymas, kad aplinka teršiama tikrai skerdyklos nuotekomis, aplinkosaugininkai iškvietė valstybinės analitinės kontrolės skyriaus specialistus. Buvo paimti mėginiai iš skerdyklos nuotekų ir nuotekų esančių už jos ribų. Skerdyklos vadovė pateikė nuotekų išvežimo dokumentus, kurie liudija, kad kas mėnesį buvo išvežama po maždaug 8 kubus nuotekų. Toks kiekis įmonei, kuri nuolat naudoja vandenį yra itin mažas.
Taip pat patikrinta ir greta esanti ūkininko R.L. (1972 m.) ferma. Kad ūkininkas terštų aplinką nenustatyta. Tačiau ūkio teritorijoje rastas nelegalus gręžinys. Gręžinys rastas ir skerdykloje, tiksliau už tos pačios tvoros, kur buvo pilamos nuotekos. Nei ūkininkas R.L., nei M.I.K. jokių gręžinio dokumentų nepateikė. Tiesa skerdyklos vadovė ir vėl bandėišsisukinėti, teikdama, kad gręžinys senas, dar tarybinių laikų ir priklausė ūkiui. Tačiau pagal gręžinio įrengimąmatosi, kad jis padarytas neseniai. Tai patvirtino ir ūkininkas. Pasak vyro, gręžinius tiek jam, tiek skerdyklai įrengė tapati firma.
Tikėtina, kad tokiomis sąlygomis veikiančia skerdykla pasidomės ir valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Juolab, kad į jų ir aplinkosaugininkų akiratį šiemet skerdykla jau buvo patekusi. Mat skerdykloje skerstų gyvulių viduriai ir kitos atliekos buvo vežamos ir pilamos tiesiog pamiškėje. Tuomet VMVT sustabdė skerdyklos veiklą, o aplinkosaugininkai technologei D.M. (1961) skyrė baudą ir teikė privalomą nurodymą atliekas nedelsiant priduoti atliekų tvarkytojams.
Be baudų nebus apsieta ir šį sykį. Už gręžinių naudojimą be gręžinio pasų (ATPK 57str. 2d.) skerdyklos vadovei ir ūkininkui gresia baudos iki 1448 eurų. Be to skerdyklai teks atsakyti ir už nuotekų tvarkymo reglamentų pažeidimą. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK 516 str. 2 d.) už nuotekų išleidimą į aplinką šiuo atveju numato baudą iki 1158 eurų. Be to bus skaičiuojama gamtai padaryta žala, kuri gali būti taip tat tūkstantinė.
LR AM Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas
